Besileidžianti saulė, slepianti miesto nuodėmes ir tvirta vyriška figūra, žengianti link lenktynių trasos. Lėtais žingsniais, pasitikėdamas kiekvienu veiksmu, nebijantis nieko, net pačios mirties. Vyriška figūra lengvai praėjo pro apsaugą ir įsmuko į lenktynių trasą, kur dar prieš kelias valandas zujo lenktyniniai automobiliai, o tribūnose šūkavo vyrai, besistengdami prarėkti vienas kitą, arba nesikeikdami dėl prarastų pinigų, pastatytų lažybose. Dabar čia buvo ramu. Girdėjosi tik Campbell žingsnių aidas atsimušantis į lenktynių trasos sienas. Akiniai nuo saulės slėpė išvargusias, tačiau vis dar budrias akis, kurios dabar ieškojo mėnesienos neapšviestos vietos. Vyras buvo be kaukės vien dėl to fakto, kad viską apšvietė tik mėnulio atspindys, o vienintelės gyvos būtybės aplinkui buvo vorai, lendantys iš savo slėptuvių ir uodai, kurie įkyriai zyzė į ausį. Henry nė pats nenumanė, kodėl taip staiga užsigeidė ateiti į vietą, kur nesilankė jau daugybę metų. Juk dar prieš keletą minučių atėmė iš žmogaus gyvybę, rodos patį brangiausią turtą, ginklu, kuris dabar ne visai patogiai, bet gulėjo įkištas už šortų juosiančio diržo ir paslėptas maike. Pastaroji savaitė vyrui buvo išties nelengva, ne vien dėl to fakto, kad suprato, jog gaujoje turi ožį, bet dar ir todėl, kad nė pats nebesuprato ką daro. Jei anksčiau jam į viską būdavo nusispjauti tarsi visi dalykai nei nebūtų verti jo dėmesio, dabar jį erzino beveik viskas. Darėsi panašus į savo prosenelę, kuri skųsdavosi viskuo ir sakydavo, kad visas pasaulis prieš ją nusistatęs. Henry lėtai, tačiau tvirtai dėliodamas kojas pasiekė tvarkingai sudėliotas padangas. Atsisėdęs nugara į jas, pirmą kart apsižvalgė lyg būtų jautęs kažkieno žingsnius už nugaros. Pats pastebėjo, kad darosi tikro paranojiku. Dabar pat nudėtų bet ką, net jei tai būtų senukas, atėjęs išvalyti trasos. Henry mėgo vienatvę, bet tik tuomet kai išties būdavo vienas, o ne aplinkui zulindavosi dar krūva žmonių. Išsitraukęs iš kišenės cigarečių pakelį išsiėmė cigaretę, kuri iškart atsidūrė tarp šio lūpų. Prisidegė ir nešvaistęs brangaus tabako įtraukė nikotino į plaučius. Jis nebandė apsisvaiginti. Nuo šio šūdo apsvaigtu nebent eilinis žmogus, nei kart nebandęs šio gaminio. Henry tai tebuvo kaip ledinukas mažam vaikui, kad diena būtų užskaityta kaip nusisekusi. Vargu ar jo diena tokia buvo. Dabar didžiausias jo galvos skausmas buvo tas ožys, kurio nesugebėjo išgaudyti. Ir šitai jam varė įsiūtį. Niekam neleisdavo elgtis su juo nepagarbiai, nes tie kas tai darė jau senai gulėjo keli metrai po žeme. Ir net tada vyras jiems neatleido. Henry buvo tarsi žvėris žmogaus kūne. Jam patikdavo vaikščioti tamsoje, tykoti savo aukos. Dabar vienintelis nederantis prie tamsios aplinkos dalykas buvo užsideganti cigaretė nuo kiekvieno vyro įtraukimo. Henry stebėjo tą didžiulį kaip blynas mėnulis. Nesijautė nei mažas nei menkas, kaip jausdavosi kiti pamatę už savo didesnį. Jis būdavo tasai didesnis.
Natasha kaip ir beveik po kiekvienų čia įvykusių lenktynių likdavo viena trasoje, vis norėdama pasitobulinti savo numylėtąjį Bugatti ir prasukti kelis ratukus, šis vakaras buvo ne kitoks.. Žinoma nelabai jau jai tos lenktynės būdavo įdomius, gi visi žinome, kad gatvės lenktynės daug įdomesnės. Ten muzika, jokių taisyklių ir gali labiau pavinguriuoti,beto pačiai dalyvauti irgi smagiau, nei būti žiūrove mechanikų būstinei, o čia važiuoji tik ratu, tačiau galimybė po visko prasukti kelis ratukus be pašalinių akių ir nemokamai naudotis įrankiais, bei kitais daikčiukai, tikrai viliojo. Taigi arenai ištuštėjus ir jai likus vienut vienutėlei, mergina sau ramiai, palinkusi virš varikliu apsižiūrinėjo ,kol neišgirdo žingsnių, kurie aidėjo per visą patalpą. Kiek klausiamai ir mąsliai primerkusi akeles Natasha žvilgtelėjo į laikrodį ant kairiojo savo riešo, kadangi žinojo kelintą valandą ir net minutę apsauginis praeidavo pro visur apsižvalgydamas, tačiau supratusi, kad tai ne jis ir toli gražu ne kokia paklydusi siela, Ana atsitiesė ir apsisukusi ant kulnų nuėjo pirmiausia iki savo automobilio, ir tyliai išsitraukusi pistoletą bei priglaudusi sau prie kojos, išėjo iš le garažo. O ko norėti? gi daugelis yra pasiruošes pasikabinti jos dailią galvelę sau ant sienos, kaip trofėjų. Gaila, kad buvo tamsu, o mėnulis ne daug ką ir teapšvietę, tad jos tas besižvalgymas niekuo nepagelbėjo. Pasiekusi lauką, panelytė sustojo lėtai peržvelgdama aplinka ir bandydama bent kokį krustelėjimą užfiksuoti, tačiau vietoje žmogaus ji mėnulio šviesoje tepastebėjo rūkstančius dūmus, o po kelių sekundžių Tashkos išlavintą uoslę pasiekė rūkalų kvapas. Kiek suraukusi nosytę ir pakreipusi į šoną galvą mergina lėtai ir tyliai priėjo prie padangų, Kiek atsargiau apėjusi jas pastebėjo sėdintį ir rūkantį vaikiną, Natashos lūpas iškreipė kiek kreiva šypsenėlė ir ginklo šaltas vamzdis atsidūrė prie vyruko smilkinio,- kažkaip abejoju, kad čia galima rukyti,- kiek saldžiu, bet sarkastišku baseliu prabilusi Romanov pakreipė į šoną galvytę ir žvelgė į vos vos įmatomus vaikino veido bruožus. Ji jautė, kad iš kažkur jį pažįsta, bet buvo per tamsu suprasti, kas jis.
Padangos turėjo savotišką kvapą, kuris Campbello uoslei buvo gana patrauklus. Žinoma ne tas, kuriuo jis kvėpindavosi, bet tai nebuvo kvapas, kuris nemaloniai dirgindavo nosyje esančius receptorius. Apskritai, jam patiko kaip šis gaivus, vėlaus vakaro oras susimaišo su nikotinu ir užgula jo plaučius. Tai tarytum šaltas, rytinis dušas, po ilgo kroso ir kelių minučių mankštos, atpalaiduojančios visą kūną, o Henry ir mintis. Sportas buvo jo antras, mėgiamas užsiėmimas po žudymo, tačiau stengdavosi rečiau laidyti šviną, kur papuola, mat, kad ir yra įsitvirtinęs visuomenėje ir turi tam tikrą statusą, tačiau anksčiau ar vėliau gali kilti įtarimų. O kad pakurstytum ugnį užtenka menko pūstelėjimo, ir prašom - gaisras. Gaisras, kuris niokoja viską aplinkui ir kurį užgesinti nebebus taip paprasta kaip įplieksti. Deginti viską aplinkui - ne Henry stilius. Čia vyras atėjo tiesiog ramiai pasėdėti, galbūt pagalvoti, ką darys toliau ar net po kekių valandų, bet rodos planus teks atidėti neribotam laikui. Jis puikiai girdėjo žingsnius. Per lengvus, kad būtų vyras, bet per grakščius, kad būtų gyvūnas. Judėjo greitai, tačiau tai neprivertė Henry nei pakrutinti galvos, nė pasirūpinti, kad bent ginklas atsirastų rankoje. Jis sėdėjo kaip sėdėjęs ir užsiėmė savo reikalais, nesistengdamas ieškoti problemų. Problemos pačios ateidavo pas jį. O jei žmogus ieško problemų, tai kodėl jam jų nesuteikus? Pajautęs šaltą metalą sau prie smilkinio, Henry nekrūptelėjo. Tikėjosi kažko panašaus, tad planas įvaryk nepažįstamajam, įsibrovusiam į lenktynių areną, baimės - nepavyko. Vargu ar būtų pavykę, net jei Henry nebūtų girdėjęs moters žingsnių. Tai buvo toks žmogus, kuris nejautė visiškai nieko. Gyvūnai ir tie jautė daugiau nei šis žmogus, kurį vargu ar buvo įmanoma taip vadinti. Jis nebuvo beprotis, žudantis tarsi serijinis žudikas vien tam, kad jam sako kažkokie balsai galvoje. Jis buvo žiaurus padaras, vienintelis žemėje žudantis ne tam , kad išgyventų, o dėl savo malonumo. O šitas "pasikėsinimas' į jo gyvybę iššaukė tai pašaipų vypsnį jo veide. Ne vien todėl, kad tai buvo apgailėtina mintis, bet dar ir todėl, nes atpažino moterį, laikančią pistoletą.-Kaip tik dėl, kad abejoji ir susimovei Romanov,-pasakė abejingu balsu ir smogė šia per riešą. Pistoletas nuskriejo tolyn ant jau atvėsti spėjusio asfalto. Nenuostabu jei būtų sulaužęs kelis kaulus, mat atprato švelniai elgtis ne tik su moterimis, bet aplamai su bet kuo. Numetęs cigaretę šalimais, atsistojo ir ranka suėmęs Natashai už trapaus kaklo iškėlė į viršų ir paėjo kelis žingsnius, kad mėnesienos šviesa atidengtų jos veidą. Ne tam, kad įsitikintų, jog tai tikrai ji, bet senai matė šią, egzotiško grožio gražuolę. Jo tamsios, šaltos akys žvelgė į merginos veidą, kaip ji išsižiojusi stengiasi įkvėpti kuo daugiau deguonies, o jos rankos bejėgiškai bando atplėšti Henry tvirtą ranką sau nuo kaklo. Žvelgdamas į Nat jis mąstė, kaip dabar būtų paprasta tiesiog imti ir nusukti šiai sprandą. Dar kelias minutes pasigrožėjęs vaizdu atleido pirštus nuo jos kaklo, kur liks penkios, piršto pagalvėlės dydžio mėlynės ir tarsi šiukšlę numetė ją ant žemės. Abejingai žvelgdamas kaip ši kosėja ir giliai kvėpuoja, norėdama atitaisyti deguonies trūkumą smegenyse, Campbell nuėjo iki šalimais gulinčio pistoleto ir paėmęs jį sugrįžo prie vis dar ant žemės besivoliojančios gražuolės. Atsitūpęs priešais ją, taip, kad ji puikiai matytų, ištraukė iš pistoleto kulkas ir susimetė į galinę šortų kišenę.-Ir ką ketinai su juo daryti Natasha? Pakasyti man subinę?-ironiškai išsišiepęs laisvąja ranka grubiai suėmė ją už skruostikaulio ir atsuko į save. Dabar jam Nat atrodė tokia apgailėtina, kad geriau jau būtų ją užsmaugęs. Ironiškai išsišiepęs numetė šiai jau tik nenaudingą metalo gabalą, tačiau jos skruostikaulio nepaleido. Žiūrėjo į jos bruožus, dingusi tą didingą moteriškumą, kurį Henry jai buvo suteikęs.
Natasha įdėmiai žvelgė į vaikiną, kuris po kelių sekundžių tik ramiai atsakė. O tą balsą mergina puikiai pažinojo, galima sakyti, kad net per gerai, ir jį sutikti mažiausiai tikėjosi ir norėjo, visgi prisiminimų su juo buvo daugiau blogų, nei gerų. Turbūt geriausias jos gyvenimo sprendimas ir buvo palikti jį, net ir rizikuojant savo gyvybę bei materialine gerove, o ką jau kalbėti apie statusą visuomenėje. Ir šiam išmušus ji iš rankų pistoletą, Ana jau norėjo eit lyg ir pasiimt, bet net nespėjus sureaguoti jos kojos jau nebelietė žemės, o oras nebeturėjo pro kur patekti į jos plaučius. Bejėgiškai bandydama išsivaduoti, ši bandė atgniaužti plieninius Henry gniaužtus ir bent įkvėpti, kol neužduso. Tačiau piktas žvilgsnis merginos veide, buvo įsmeigtas į jau apšviestą ir kiek pasikeitusį vyruko veidą. Ant savęs jau taip pradėjo pykti, kad taip apsižioplinusi buvo užpulta, bet dar ir prisiminimai ir jausmai užlpūdę jos kūną, jai tiesiog kėlė įsiutį, kurį vienintelis būdas išleisti, tai išsilieti ant Campbell, ką ji ir bandė daryt. Štai tau ir praleisk kelias saviginos pamokas, reiks nudėti tas mergas, kurios ją tik ir viliodavo pamokų praleidinėjimu. Bet jau būnant beveik prie sąmonės netekimo, James ją nušveitė ant šalto asfalto, ko pasekoje mergina kiek apsibrozdino rankas, ir bandė atgauti kvapą. Čia vadinasi pabuvo kieta ir pabandė kažką pagasdinti, o viskas pasisuko priešingai ir dabar ji bando įkvėpti kuo daugiau oro į plaučius. Prisidėjusi ranką prie kaklo patrynė ir kelis kartus kostelėjo nuo deginančio skausmo gerklėje. Na ką, likusią savaitę ar dvi teks vaikščioti su skarele ant kaklo, puiki puošmena. Normalūs vaikinai nasosus užstatinėja, o čia va, pirštų antspaudus ant kaklo atminimui palieka. Kaip tik Natashos skonio vyrukas. Romanov įsiutusi žvilgsniu pažvelgė į Campbell, ir sugriežė dantimis jam pašalinus visas kulkas iš jos pistoleto. - ne, pakasyti Tavo degradavusias smegenis, -pagiežingai spjaute išspjovė žodžius, žvelgdama į tiesiai jam į akis, kol jis skaudžiai gniaužė jos veidą. Jam į ją tebežiūrint Natasha truputį pasitaisė ir iš visų jėgų spyrė vaikinui į krutinę, truputį kliudant ir smakrą taip priverčiant jį skaudžiai griūti ant nugaros, greit pašokusi ant kojų dar pritūpusi gerą smūgį davė į vyruko kairį skruostą, poto kol Henry nespėjo jos vėl pulti kilstelėjusi jo maikutę sugriebė jo ginklą ir ištraukusi iš jo šortų, nutaisė į jį, nuspausdama saugiklį,- rimtai, mielasis? ir kas gi taip sveikinasi su panele,nejaugi nepasiilgai?- ironiškai ir kiek pasišaipančiai paklaususi ji kiek atsitraukė nuo jo saugiu atstumu, vis dar laikydama abiem rankom jo ginklą, kuris palyginti su merginos, buvo vos ne tikra patranka.
Henry patikdavo vesti žmones iš kantrybės, erzintis juos, priversti jo nekęsti, rodyti savo įsiūtį ir pykti. Žinojimas, kad gali žmogų išprovokuoti suteikia pranašumo. Gali išprovokuoti, vadinasi jis yra pažeidžiamas, galima netgi išvesti žmogų iš proto, kad auka imtų pati maldauti mirties, o tu gailestingas dėdė išpildai jo paskutinį norą. Kai žmogus jaučia kažką. Nesvarbu tai meilė, pyktis, ar pasigailėjimas, jis tampa pažeidžiamu. O tu pabandyk sužeisti kietą akmenį, kuris neturi jausmų, tos pasigailėjimo gyslelės. Jo neįmanoma nei įbauginti nei įskaudinti. Tokio bijo visi. Ir tikra tiesa. Henry aukas gąsdindavo jo ramumas ir keistas šypsnis veide. Nei vienam dar nepavyko išprovokuoti jo. Pakelto balso tono, kuris nuskambėtų lyg įsiūtis ar išgąstis. Šis vyras neturėjo silpnų vietų, todėl jo pažeisti nebuvo įmanoma, greičiau susižeistum pats, kuo ką tik įsitikino ši rusiško kraujo turinti gražuolė. Tiesa ji daug labiau buvo panaši į savo totorį tėvą. Jos temperamentas ir karštakošiškumas, kuris dažniausiai pakenkdavo jai pačiai. Nat buvo išties panaši į tėvą, bet kad ir kokia žiauria ji bandytų apsimesti, ji buvo moteris. Ta lytis, kuriai reikėdavo švelnumo ir meilės. Ir kad ir kaip besistengtum moteriškumo iš moters neišvarysi. Nors reikia pripažinti, kartais ji smūgiuodavo kaip vyras, tačiau tas kuris tik pradeda sportuoti. Jis matė tą įsiūtį merginos akyse, kuris maišėsi su pykčiu, skausmu ir baime, kai ši smogė jam į kairįjį skruostikaulį. Ji išties jo bijojo, kad nusprendė pasisavinti net jo ginklą, kuris buvo tikrai ne jai. Ne tokiai merginai, kuri net musės neužmuštų. Jei ji būtų mokėjusi žudyti, Henry jau senai turėtų ją savo gaujoje. Paprasčiausiai, kad ir kokia tvirta ji stengėsi būti Henry žinojo jos silpnąsias vietas ir taip ji tapdavo pažeidžiama. Atsisėdęs ant žemės vaikinas pasitrynė skruostikaulio liniją. Nežymiai perštėjo, bet tai tebuvo juokas su skausmu kai tave pašauna.-Praradai savo įgūdžius. Daraisi vis labiau apgailėtina,-tas ramus, sodrus balso tonas nei karto nepasikeitė, net kai ji nutaikė jo pačio ginklą į jį. Henry matė baimę. Taip ir neišmoko jos kontroliuoti. Galima sakyti Campbell užuodė brunetės baimę. Kiekviename jos žingsnyje, kai ji traukėsi nuo vaikino. Jautė su kiekvienu jos įkvėpimu, kuris dar kartais užsikirsdavo dėl nesenai jausto dusulio, kuris atsirado Henry pirštams gniaužiant jos kaklą. Jei jis tikrai būtų norėjęs ją nudėti, būtų tai ir padaręs. Paprasčiausiai jam tai atrodė neverta. Neverta jo dėmesio. Kad ir koks ironiškas jos balsas bebūtų, ji bijojo.-Padėk kol nesusižeidei,-dėl jo Natasha galėtų, kad ir pati sau galą pasidaryti, jam nerūpėjo, bet ne su jo ginklu. Visiškai nebijojo metalinio vamzdžio nukreipto į jį. Ji neįstengtų iššauti. Ne vien todėl, kad yra per gera. Jis nepamiršo tų merginos pasakytų myliu, kurie Henry niekados nieko nereiškė. Beviltiška tikėtis iš jo jausmų, bet kokių. O jei jis juos rodo, tai paprasčiausia apgaulė. Melas, kad gautų tai ko nori. James nemoka jausti. Rodos turėjo jaustis kaltas, kad privertė Natashą jį įsimylėti, tačiau pats į jausmus atsakyti negalėjo. Visgi vaikinas nejautė. Kaltė neslėgė jo pečių matant šios ašaras, matant kaip pats žlugdo tai ką sukūrė. O dabar Nat buvo tokia pat graži, tik praradusi savo spindesį, bet jokie purvai nepakeičia deimanto. Nesvarbu koks šiukšlynas, deimantas lieka deimantu.-Padėk jį ten iš kur paėmei,-pasakė šis tokiu pačiu ramiu balso tonu besiartindamas prie šios. Tai nebuvo grasinimas, tačiau nuo jo visados dvelkė grėsme, kuri versdavo žmones laikytis atokiau nuo tokio tipo kaip šis. Jei būtų norėjęs nudėti brunetę, būtų taip ir padaręs. Sužeisti ją galėjo labai greitai ir paprastai, per daug nevargdamas, bet Henry nebūtų Henry jei nesistengtų įskaudinti žmogaus, priversti jį pasijauti apgailėtinu ir beverčiu. Dabar jis tiesiog stovėjo priešais ją laukdamas, kol jos rankos padės ginklą į jo vietą. Rankos, kurios anksčiau glostydavo šio nuogą kūną. Mąsliu, o gal kiek ir grasinančiu žvilgsniu žiūrėjo Nat į akis, nesistengdamas įbauginti, o tiesiog laukdamas šios tolimesnių veiksmų.
Taip, visi kas ją geriausiai pažinojo ir žinojo jos biologinį tėvą, tas tikrai matė jos ir jos tėvo panašumus. Ji buvo tarsi vaikščiojanti jo kopija, dažnai dėl šito ją atpažindavo gatvėje keliaujantys jo draugai, tokie pat alkoholikai ir nieko gyvenimę nepasiekę žmogeliai. Tai Natashai keldavo tik nepatogumą, mat ji nenorėjo nieko girdėti apie savo biologinius tėvus, o vieninteliais tėvais ir šeima ji laikė savo įvaikintojus ir netikrą brolį, su kuriuo ryšys nutrūko kai Ana buvo gražinta atgal į vaikų namus. Šiam nerodant jokių emocijų, mergina pagaliau prisiminė vaikino mokymus, visgi kol buvo su juo, o tai tikrai buvo ne kelios dienos ar mėnesiai, turėjo žinoti kas žmogų labiausiai išduoda, kaip apsiginti ir, kad pasigailėjimas nėra geriausias sprendimas, turint omeny, kad tavo gyvybė kabo ant plauko. Taigi merginos veidas neberodė jokių jausmų, o iš akių dingo bet kokia emocija, kurią galima būtu įžvelgti. Ji jo nebijojo, gi žinojo, kad jei jis būtu norėjęs, ji senų seniausiai būtu jau gulėjusi trys metrai po žeme ir bendravusi su kirmėlėmis. Vis dar tvirtai laikydama ginklą ši primerkė akis žvelgdama į jau stovintį ir po truputį artėjantį vaikiną. - na tau apgailėtini žmonės patinka, gi jų lyderis esi,- kreivai šyptelėjusi ramiu balseliu tarstelėjo gūžteldama petukais. Jai jau nebebuvo svarbi jo nuomonė, gi jis nieko daugiau ir nemokėjo, kaip tik įžeidinėti žmones ir juos skaudinti, tad jau seniausiai ji buvo pripratusi prie jo kandžių replikų ir bandymų sumenkinti ją, bet deja, jis tik menko pats. - juk tau nerūpi, kad susižeisiu,- pavarčiusi akeles kreivai šyptelėjo. Beto jis nežinojo, kad ji net nemirktelėjusi galėtų iššauti, žinot laikas vietoje nestovi, o nuo jų draugystės praėjo keli metai, tad ji tikrai pasikeitė, išmoko šaudyti, ir nors nebuvo profesionali žudykė, bet dėl savo kailio tikrai galėjo ką nors nušauti ir nesigriaužti dėl to. Bet žinot, atrodyti gerute ir negalinčia ko nors nuskriausti visada išeina į naudą. Jam lyg ir liepus padėti ginklą atgal, Natasha saugiklį nuėmė ir nuleidusi ginklą prie kojos, be baimės kristelio akyse priėjė prie vaikino ir kilstelėjusi jo maikutę užkišo ginklą, bet greit neatsitraukė.Jausdamasi lyg namuose įkišo ranką į Henry kišenę ir susigrąžinusi kulkas atsitraukė, nueidama prie savo ginklo ir gražindama kulkas į jį,- dievaži, Campbell, tu nesikeiti,- kreivai šyptelėjusi tarstelėjo pakreipdama į šoną galvą, užsikišdama ginklą sau už šortų, iš nugaros pusė,- tos pačios nieko nežeidžiančios replikos, ir tas nesugebėjimas atpažinti žmones savo komandoje, kurie be jokių problemų išneša informaciją ir skleidžia,- ji puikiai žinojo, kas jo komandoje ožino, ir, kad tai jį tikrai pykdo, o žinojo ne dėl to, kad ji jį pažinojo ar ką, tiesiog moteriška nuojauta jos neapgaudavo, o su trupučiu informacijos, gautos kompiuterio dėka, bei pažinčių nelegalių lenktynių trasoje, viskas buvo lengva.
Henry tik išsišiepė kai ši užsispyrėlė pakėlė jo maikutę, įkišo ginklą už diržo, juosiančio jo liemenį ir rankute liesdama jo sėdmenis išsitraukė kulkas. Vyrui patiko paklusnios moterys, net jei Natasha nusprendė pasiimti šiokią tokią kompensaciją. Suprasdamas, kad ši daugiau nedrįs šokti aukščiau bambos vaikinas žvilgtelėjo į jos linguojantį užpakaliuką, kai ši patraukė prie savo ginklo ir susidėjo į jį kulkas.-Sutinku jie gana apgailėtini, nes kai kurie iš jų vis dar turi pažeidžiamų vietų, tačiau jie bent turi perspektyvos,-priešingai nei Natasha Henry nesistengdavo žmonių įžeisti. Jis tiesiog kalbėdavo tai kas būdavo ant liežuvio galo, o likusį darbą jie atlikdavo patys. Ir įsižeisdavo, ir supykdavo, o geriausia viso to dalis būdavo matyti kaip įnirtingai jie stengiasi nuslėpti, kad juos įskaudino, lyg jiems tai nerūpėtų. Natashą jis matė visokią, bet tik ne tokią, kurios neįmanoma būtų pažeisti. Prie kitų ji galėdavo apsimetinėti, bet Henry per daug gerai ją pažinojo. Buvo ištyrinėjęs kiekvieną šios gražuolės kūno milimetrą, žinojo silpnąsias vietas, vietas, kurias palietus galėdavai iškart šią sujaudinti arba jei pataikysi kur nereikia - gauti į veidą. Visgi kad ir kaip norėtų, žmonės nesikeičia. Apelsinas gali būti panašus į obuolį, bet taip juo niekada ir netaps. Ir tik ne prie Henry kai šis puikiai žino, kur smogti skaudžiausia.-Tu teisi. Nerūpi,-jo šaltas, bejausmis balso tonas kalbant rimtomis temomis varydavo ją iš proto. Bet Henry negalėjo pasikeisti. Galbūt net nenorėjo. Nemokėtų šios mylėti taip kaip ji iš tiesų nusipelnė, nepaisant to, kad Henry ją laikė dar viena savo šliundra. Meluotų jei sakytų, kad manė kitaip. Jam tiesiog nebuvo nieko švento.-Bet supranti tu gali sutepti ginklą savo krauju, o tada man tektų jį valyti, o aš šiandien jau blizginau jį ir antrą kart to daryti nenoriu,-abejingai pasakęs patraukė prie merginos ir šiai atsisukus jau stovėjo prie pat jos, leisdamas jai pasijusti nepatogiai, o sutrikimas šmėstelėjęs jos veide, rodė, kad šiam pavyko. Ne vieną kartą jis galvojo apie tai, kas būtų jei jis iš tiesų sugebėtų mylėti. Galbūt Nat jau būtų jo žmona ir svarbi jo komandos dalis. Tikriausiai neįstengtų pamilti kitos moters, bet skaudi tiesa buvo ta, kad jis negalėjo pamilti net šios moters, kuri sugebėjo su juo išgyventi šitiek laiko, net jei jis to Natashai niekad ir nesakė. Niekad ir nepasakytų. Nei viena moteris su juo negyveno, nematė jo be kaukės, nesilankė jo namuose, nežinojo apie jį nieko. Romanov buvo išties ypatinga jei reiškė tokią dalį jo gyvenime, bet jai to buvo maža, o daugiau duoti Henry negalėjo. Net jei būtų norėjęs. Tik klausymas ar norėjo.-Vargu ar mylėtum mane jei pasikeisčiau,-galbūt Nat laukė kokio virptelėjimo balse, pašaipos, ar bet kokios kitos emocijos, bet jos nebuvo. O dabar vyras tik ir laukė toks topinės frazės "nemyliu tavęs" arba "nebemyliu tavęs". Kiti galbūt galėjo pagalvoti, jog ši atimtų jiems gyvybę, sugebėtų iššauti, o vėliau paslėpti kūną, bet Campbell su tokia nevykusia priedanga neapgausi. Į jį mergina niekados neiššautų, net jei Henry pultų pirmas. Sužeisti galbūt, bet tik ne nužudyti. Nat neįstengtų ir Henry žinojo, kad yra viena jos pažeidžiamų vietų, kuria vyras nesistengė naudotis. Tai jam nerūpėjo. Myli, nemyli. Vaikų žaidimas. O štai lošti žinant pagrindinius jos kozerius yra kur kas įdomiau.-O jos žeidžia?-nusijuokęs dirbtiniu juoko Campbell prisitraukė šią gražuolę arčiau savo tvirto kūno. Jis nesistengdavo įžeisti. Žmonės patys įsižeisdavo, rodos ir Natasha jei jau ėmė taip sakyti. Tik Henry nematė prasmės jai to aiškinti. Paprasčiausias laiko gaišimas, o kai jis dar nemato tame prasmės. Moters kūnas taip derėjo prie Campbell. Lyg gyvenimas norėjo, kad jie susitiktų vien tam, kad vėliau kankintų vienas kitą ir negalėtų būti kartu. Vyras bent jau nesistengė apgauti savęs, kad nepasiilgo šios ilgakojės.-Net nemaniau, kad vis dar tau rūpiu,-pašaipaus šypsnio nebuvo. Jis kalbėjo rimtai ir susimąstęs. Galbūt jei galėtų jausti, jam išties būtų pagailę Nat. Tarsi ir norėtų, kad ji susirastų tą savo gyvenimą ir būtų laiminga su kitu, bet kartu negalėjo pagalvoti apie kitą vyrą šalia jos. Pavydu to nepavadintum, tiesiog keistas jausmas. Kažkoks jausmas. O Nat pati išsidavė, kad vis dar domisi juo, vien iš to sakinio. Apie ožį šis niekam nesakė. Net dešiniajai savo rankai ir tai tik įrodo, jog ji ieškodama informacijos apie jį aptiko jo ožį. Pagauti tą smirdalą būt buvę išties naudinga bet, kad tai keltų jam pyktį? Vargu. Reikia pirmiau kažką jausti, kad atsirastų pyktis.-Žinai prieš kelias savaites buvau sutikęs tavo brolelį. Argi ne ironiška, kad tu jo kaip pakvaišusi ieškai, o aš štai taip sutinku?-jei jau norėjo pasispjaudyti tai kodėl gi ne. Skirtumas tik tas, kad Romanov boksavo į orą, o Campbell puikiai žinojo kur smogti. Neminėjo nei šalies ar miesto, kur matė jo apgailėtiną brolį vien tam, kad ji kankintųsi dar labiau. Galėjo būti stipri kokia tik nori, bet jis puikiai žinojo kokia jautri yra šeimos tema. Per tuos metus ji nenuveikė nieko naudingo, o Campbell puikiai žinojo kur jis, bent jau prieš keletą savaičių. Ožį savo grupėje jam rasti bus lengviau nei šiai brolį, kurio ieško jau tiek laiko. Tiesa ožio dar ir nebandė išgaudyti. Jis buvo gudrus ir sugebėjo atkasti kada prasidėjo informacijos nutekinimas ir kiek per tą laiką atsirado žmonių. Įtarimų jis turėjo, bet prieš paleisdamas kulką galvon norėjo įsitikinti. Pamatyti baimės pilnas akis.
-su tokiom perspektyvom tik laukus arti,- kreivai šyptelėjusi atsakė. Ji nežinojo, kaip veikia vyriškio replikų sistema, gal ir nenorėjo įžeisti, bet tiesiog taip gaudavosi. Seniau ji tikrai įsižeisdavo, bet kažkaip iškentė ilgiau nei kuri nors iš jo žaisliukų, net manė, kad kažkas rimtesnio, ką jau kalbėti apie gaujos narių kalbas, tačiau pasirodo tai tebuvo laikinas patogumas vaikinui, o jos išėjimas nesukėlė jokių nepatogumų. Bet ką kalbėti apie žmogų, kuriam nėra nieko švento ir kuris nejaučia nieko, nebent aistrą, ir tai abejotina. Pajutusi jį artėjant nelabai krustelėjo, bet žinojo, kad visgi kažkokių būdu jis ją permato, ir tai ją kiek erzino, mat supratusi, kad jis žinodamas jos visus mygtukus lengvai naudoja juos prieš ją ir nemato vargo, o ji buvo dar per jauna ir per naivi, kad neatskleistų visų savo kortų pirmąjam vyrukui, kuris ją sužavėjo kažkuom, turbūt savo puikia vaidyba ir galia. Ir tiesa, ji gal net turėtu jam būti dėkinga, gi jis ją tikrai neblogai buvo aprūpinęs, ir ji vis dar turi jo nupirktą britvą, kuri sugeba aplenkti kitus, greičiau nei šie mirkteli. Jam atsakius, ji nieko nebetarė, nematė prasmės, ir neturėjo noro, tik įdomu ar jis pats sau rūpi ar tiesiog net nesirūpina kada gaus galą. - o aš maniau, kad tau kaip tik patinka iš naujo blizginti savo ginklą, žinant, kad kraujas ant jo, tik dar vieno žmogelio, kurį galėsi įsirašyti į savo aukų sąrašą ,- gūžtelėjusi petukais ši atsisuko į vyruką, ir jam išdygus taip netikėtai priešais ji kiek sutriko, bet tai greit dingo ir ji drąsiai, bei kiek žavingu įžulumu žvelgė į Henry akis. Jai jau neberūpėjo, kad šis gali matyti jos emocijas, tebūnie, ji nebijo to ką jis gali padaryti, anksčiau ar vėliau jai vis tiek teks susidurti ir su mirtim ir su skausmu, taigi, nieko baisaus jei tai bus kiek greičiau nei ji tikėjosi. Apie jų bendrą ateitį, Natasha taip pat galvojo, ir gan daugokai, net jiem ir išsiskyrus, tačiau žinant jį taip gerai, apie jokią ateitį nebuvo nė kalbos, tas jos naivumas jai buvo uždėjęs rožinius akinius, kurių dėka ji manė, kad ji jam rūpi, jie gyvens ilgai ir laimingai ir blah blah blah, bet viskas pasibaigus ir pamačius pasaulį tikrosiom spalvom, ji jau nebemastė apie James, kaip apie savo ateitį, jis tebuvo ta stotelė, kurioje ji išmoko ir patyrė daugiau nei norėjo. - vargu ar tave įmanoma išvis mylėti,- ji nesiruošė kalbėti apie savo jausmus jam, kas buvo, tas, ji neprivalo bereikalingai čia postringauti ar verkšlenti kaip visos, kad jį mylėjo, norėjo su juo sukurti šeima, kas dabar pagalvojus yra pats didžiausias absurdas. - o turėtu?- klausimu atsakiusi į klausimą kiek koketiškai šyptelėjusi klausiamai kilstelėjo antakiuką šiam ją prisitraukus prie savo kūno. Taip, jie tikrai derėjo, bet taip pat gerai jiem sekėsi ir kankinti vienas kitą, turbūt be šio žaidimo jiem nusibostu būti kartu ir baigtusi viskas tuom, kad šie pasuktų savais keliais ir tiesiog ieškotusi kažko įdomesnio. -gerai darei, nes nerūpi, man įdomiau tavo grupuotės reikaliukai,- mirktelėjusi Henry švelniai perbraukė pirštu per vaikino skruostą kiek kreivai šypteldama ir atitraukdama ranką. Na gal kažkiek ji juo ir domėjosi, bet ji informacija apie jį ir jo grupę žinojo tik todėl, kad ji dirbo savo komandai ir turėjo truputi pasiknaisioti jų duomenų bazėje. Natasha net nežinojo, ką ji jaustu pamačiusi Campbell su kita, turbūt ir pati nelabai gerai pasijaustu, tačiau sau nepripažintu, kad jo pavydi ar jam kažką jaučia, nors tai gražuoliai ir norėtų nupešioti visas plunksneles. Išgirdusi apie brolį, Natasha tikrai nuoširdžiai ir kiek pašaipokai nusijuokė,- mielasis, nejaugi manai, kad tau vieninteliam tokia laimė nuskilo?- ji jau savo netikrą brolį susitiko prieš savaitę, ir tiesą sakant ne tai, kad gatvėje, o ji nesikuklindama vidurį nakties apsilankė jo bute, na nebuvo labai sklandu, bet gera žinia ta, kad jie susitiko, ir Natasha kažkiek džiaugiasi, kad jie nesusiję kraujų, nes tokį broliuką turėti būtu nuodėmė. - aš jau spėjau ne tik susitikti, bet ir pabendrauti,- mirktelėjusi James ji kiek atsitraukė, nes tas artumas kėlė per daug malonius prisiminimus, kurių nelabai ir patyrė su kitais gerbėjais, nors vienas buvo gan arti.
Sponsored content
Temos pavadinimas: Re: Arena (kur vyksta lenktynės)
Temos pavadinimas: Arena (kur vyksta lenktynės) 
Kv. 06 11, 2015 7:48 pm