Share | 
 

 Kalno viršūnė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Kalno viršūnė   Pir. 06 22, 2015 3:58 pm

.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Tr. 07 08, 2015 7:41 pm

Dažniausiai merginos treniruotė vykdavo su treneriu, tam tikroje ir visam tam pritaikytoje aplinkoje, tačiau šį kartą pati Anastasia nusprendė neiti į įprastą treniruotę ir pranešusi treneriui, jog neatvyks pasiėmė tik buteliuką vandens ir apsirengusi patogiais rūbais mergina ganėtinai greitai atsirado šioje vietoje. Prescott čia lankėsi ne kartą, tiesa dažniausiai ateidavo čia tiesiog pasėdėti pasigrožėti vaizdu atsiveriančiu užlipus ant kalno viršūnės, tačiau šiandien jos tikslas buvo kiek kitoks, ji norėjo šiek tiek pasitreniruoti, o galbūt labiau pabūti ir pamedituoti gryname ore. Ji žinojo, kad galėjo tiesiog pasiūlyti savo treneriui jos treniruotę pravesti gamtoje, tačiau to nepadarė norėdama nors kelioms akimirkoms pabūti viena. Užlipusi ant kalno mergina kelias akimirkas stovėjo žvelgdama į horizontą ir kelis kartus gyliai įkvėpus pasisukinėjo į šonus, šiek tiek pasitampė rankų bei kojų raumenis ir jau po keleto minučių merginos rankos bei kojos viena po kitos sklaidė ore smūgiuodamos orą.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Tr. 07 08, 2015 8:33 pm

Gamta, gaiva, o gal pati jos didybė, pribloškianti savo tobulais hipnotizuojančiais, vaizdais, kurie net įkyriausias mintis sugebėdavo išguiti kuo toliau, viską nuleidžiant mažmožiui, visgi žmogus, tai tik maža dalis visko, kas supa aplink, o jo rūpesčiai, mintys, taip nereikšminga. Kaip visada, kaip kasdien, tam tikru užsibrėžtu laiku, Nikolay pasirodydavo šiuose apylinkėse, jei ne pasportuoti aplenkiant įprastus treniruoklius, tai tiesiog pasisemti to, kas buvo vaidinama atgaiva. Šiandien jis čia buvo dėl pastarosios priežasties. Neskubėdamas, mėgaudamasis net kiekvienu aplinkos garsu, vaikinas, kopė į kalną, aplink jį supančių, tikriausiai tokių pačių klajoklių, kaip jis pramintu keliu, kol pasiekęs savo tikslą, sustojo, giliai savo plaučius prisotindamas padidinto kiekio deguonies, nei mieste ir pakėlė akis, ketindamas pasitikti atsiveriančią puikią gamtos panoramą. Prireikė vos trumpos akimirkos, kad Niko akys, užkliūtų už dar vienos sielos atklydusios į šią civilizacijos nepaliestą vietovę. Tikriausiai būtų per daug kvaila, nepripažinti, kad Dashkov, vos sutikus merginą žvilgsniu, jau žinojo, kas ji tokia. Akimirką, o gal net keletą jų, Nik, ją tiesiog stebėjo. Tuos grakščius, lengvus, bet tuo pačiu puikiai įvaldytus kovos judesius, ir galų gale, jos kūną. Tačiau jis negalėjo pasitenkinti vien tuom. Nusimetęs švarką, nors ir ne su pačia patogiausia apranga, agentas nepastebėtas priartėjo prie Anastasia, ir iš už nugaros, jai kirto per kojas, siekdamas parversti, nors jai dar nė nepasiekus žemės, spėjo, ją sučiupti, dailiai, su šypsenėle veide, kreivai kreipiančia jam lūpas ir žvilgsniu, kuris spindėjo, kad studentė, visada būtų pasiruošusi puolimui, tiesiog pasodino merginą ant žemės.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Kv. 07 09, 2015 7:27 pm

Anastasia dažniausiai pradėjusi savo treniruotę visiškai atsipalaiduodavo ir pamiršdavo viską kas vykdavo aplinkui. Taip įvyko ir šį kartą, pradėjusi rankomis ir kojomis dalinti smūgius orui ji atsiribojo nuo pasaulio ir net nekrustelėjo kuomet visai netoli jos buvo galima girdėti žmogaus judesius ir tik pajutusi kaip kažkas kirto jai per kojas ji grįžo iš savo treniruotės pagaliau suvokdama kas vyksta aplinkui ir imdama reaguoti į aplinką ir aplinkinius. Anastasia jau buvo bekrentanti ant žemės, kai ją kažkas pagavo ir pasodino ant žemės. Pirmasis suveikęs merginos jutimo organas buvo juslė. Kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turėjo savo nuosavą kvapą, kuris jį išskirdavo iš kitų, o Julia buvo linkusi įsiminti jai artimų žmonių kvapus, galbūt manydama, jog jei kada nors negalėtu žiūrėti atpažintu jai reikalingus žmones tiesiog uoslės pagalba. Merginos nosį pasiekė tas gerai žinomas aromatas, tie svaiginantys ir stiprūs kvepalai susimaišę su švelnių ir saldžiu vaikino kvapu. Ji dar net nepažvelgusi į Nikolay galėjo pasakyti, kad tai jis. Prescott veide šmėstelėjo šypsena ir tik po jos ji galiausiai pažvelgė į vaikiną, kurį matė ganėtinai seniai. Kelias akimirkas ji žvelgė į tą dailų, be galo pasiilgtą veidą, tačiau galų gale atsipeikėjusi nuo visko ji atsistojo ir apėjusi aplink vaikiną ir dar pasinaudodama proga nužvelgusi jį nuo galvos iki kojų paėmė jo ranką ir ganėtinai lengvai patempusi Nikolay link savęs visiškai nesunkiai pervertė jį ore pargriaudama ir taip paguldydama gerokai didesnį už save vaikiną ant žemės. - labas ir tau, - su plačia šypsena veide, kurioje atsispindėjo ir begalė džiaugsmo, pasakė.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Kv. 07 09, 2015 8:37 pm

Išties ilgas laikas sekė, kai Nikolay nematė šios merginos. Nesistengė. Ir tikriausiai nenorėjo dėl ganėtinai svarių priežasčių jos sutikti, nors vis dar gyveno tame pačiame mieste. Bet dabar ją išvydęs čionais, regis nė nesudvejojo prisiartinti, tai vyko tiesiog impulsyviai, nesvarstant nieko ir pasikliaujant tik norais. Tos kelios akimirkos, kai Anastasia žvelgė į Niką, leido ir jam nors šiek tiek pasimėgauti, jos žvilgsnio gilumu, vėl leidžiant savo atminčiai atnaujinti jos tobulus veido bruožus. Tik jai staiga atsistojus, jis šiek tiek šyptelėjo, tarsi jau laukdamas jos dailių kojyčių kelnojimo, jį puolant, bet.... ji netikėtai jį meistriškai parvertė. Dusliai atsitrenkęs nugarą į žemę, Dashkov kilstelėjo nustebusiai ir tuo pačiu pagirtinai antakius. Faktas, kad tokio puolimo jis nesitikėjo, nors ką, visada jis prie šios Prescott merginos, nebuvo jau toks profesionalus ginyboje, daugumoje sričių. Ji jį blaškydavo. Nežinia kaip bet paveikdavo, dėl ko jis ankščiau irzdavo. Visada jam nepatiko tai, ko nesugebėdavo suvaldyti, neatsižvelgiant į tai, kad išties gyvenime daug kas nesuvaldoma. Tikriausiai didžiausia dalis to ir buvo priežastis, kodėl tarp jų viskas nutrūko ir kodėl jie nutolo. Besimokydamas Nikolajus siekdavo susiimti, o ji... ji jį išmušdavo iš vėžių.  Tačiau per laika, regis prie to priprato, susitaikė su tuo, ir tai jo nebestebino, kaip ir dabar. Ilgai netrukus, nuo patėškimo ant kietos žemės, vaikinas pašoko ant kojų ir lūpose besilaikant menkai šypsenėlei, jis smogė kelis ore pakibusius, kovos smūgius, link Anos,  kol sugriebęs vieną jos riešą, guviai apsuko tamsiaplaukę, užsukdamas jos ranką už nugaros ir trūktelėjo ją į save, taip jos smulkų kūnelį prispausdamas prie savęs, nors akimirkai ją suvaldant.  Šyptelėjo iškvėpdamas orą jai į kaklą, - Sveika..., - ištarė jai prie pat ausies ir vos veidui nusvyrant prie jos kaklo, - Mmm... naujas aromatas?, - įkvėpęs giliai jau išties senai ir per giliai į jį įstrigusio kvapo, Nik su menkai erzinančiu tonu, užklausė to, lyg išties jo neatsimintų. Ech, šis artumas jam išties per daug patiko. Nors ir nebegalėjo jos laikyti arti savęs, sugebėjo, kaip dabar pasinaudoti tom nekaltom progom, ją pajausti.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Pen. 07 10, 2015 1:49 am

Ir pati Anastasia neretai prisivengdavo sutikti vaikiną, niekuomet specialiai nuo jo nesislapstė, tačiau kai tik galėdavo išvengti susitikimo su juo taip ir pasielgdavo. Nors dažnai velniškai norėdavo atsidurti jo glėbyje, vėl pajusti tą tvirtą kūną, skleidžiantį šilumą, šalia savęs, tačiau dėl abiejų perdėto noro laikytis atokiau vienas nuo kito, kuris jau deja kuo toliau tuo vis labiau darėsi akivaizdus, tai niekuomet neįvykdavo. Vaikinui gulint ant žemės Anastasia žvelgė į jį iš aukštai su plačia ir kiek pergalinga šypsena. Mergina džiaugėsi, kad jos treneris visuomet ją mokė nenukrypti nuo savo tikslo, neleisti kažkam jos blaškyti ir būtent dėl to ji dažnai sugebėdavo įveikti Nikolay ir dažnai sugebėdavo pastebėti kaip jam tai nepatinka, nors ji visuomet tai suprasdavo, nelabai kam patiktu būti įveikiamam merginos tik bėda tame, kad Anastasia nebūdavo linkusi nisileisti ir dažnai kovodavo visai ne kaip mergaitė, tačiau kartais, o pastaruoju metu itin dažnai jai tekdavo pripażinti, kad mintys apie jį mergina per daug blaškė, todėl neretai treniruotės nueidavo šuniui ant uodegos, nes Anastasia būdavo nesusikaupus ir per daug išsiblaškiusi mintimis apie vaikino pasiilgimą. Pajutusi oro gūsius atkeliavusius iki jos vaikinui kelis kartus smogus į orą ji kiek nustebo kuomet taip staigiai vaikinas sugriebė ją už rankos ir apsukęs priglaudė prie savęs. Anastasia jautė imusi tirpti kūną, tačiau nesipriešino jam, leisdama ir sau šiek tiek pasimėgauti šiuo vaikino sukurtu artumu. Nežymiai atlošusi galvą ir taip išriesdama kaklą šyptelėjo, tačiau vaikinui paklausus apie jos aromatą ji pasimetė, kadangi mažiausiai tikėjosi panašaus klausimo į šį. - aromtatas? Ne, galbūt tik kiek saldesnio kvapo kvepalai, - pasakė vis dar nesipriešindama vaikinui.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Pen. 07 10, 2015 4:41 pm

Ilgesys tikriausiai per menkai apibūdina jausmus, kuriuos visgi dabar jautė Nikolajus. Tiesa, kad būnant toli, jo mintis ji dažnai aplankydavo, poreikius irgi, tačiau dabar, kai ji buvo šalia, tai buvo tarsi kur kas stipresnis smūgis, kuris nemenkai dusino. Tuo pat metu, jis save laikė ir kvailiu, kam prisidėjo prie visko nutraukimo ir silpnavaliu, kam nesugeba atsilaikyti ir pamiršti. Priklausomybė nuo kito, yra žalingas dalykas, todėl gal ir gerai, kad jie nusprendė nutolti. Gal taip jiems išties geriau... bent iš kai kuriuos pusės. Laikydamas tvirtai užsukęs Anastasijos ranką už jos nugaros, laikant riešą, jis po akimirkos, atleido vos savo pirštus, jais kiek lengvai nuslysdamas iki jos plaštakos. Nebelaikė jos taip stipriai prie savęs, bet ir nesistengė kurti atstumo, anaiptol. – Jie tau kuo puikiausiai tinka, - lyg niekur nieko pareiškė, šyptelėdamas ir jai vos šiek tiek atsilošus, Nik priartėjo prie jos kaklo pravertomis lūpomis, tačiau laiku susilaikė neprilietęs jos odos. Užsimerkęs trumpam, tik stipriai suspaudė lūpas. Per didelė pagunda. Žinojo, kad jei leis sau peržengti ribas, tai nesibaigs, jis trokš dar. – Nejaugi, tu taip greit šį kartą pasiduodi?, - nevengdamas pastebėjimo, kad Prescott atžala, nustojo, kovoti Nikolajus erzinančiai pakrizeno, - Pripažinsiu, nesiliauji manęs stebinusi, mieloji, - pavaidinęs nusistebėjusį, šiek tiek pakreipė galvą, siekdamas, labiau įžvelgti Anastasia veidą, ir tuo pačiu paskatinęs laukti, mažiausiai kelių smūgių, siekiant jai išsilaisvinti nuo jo. Dalis, jo to, jau ir laukė. Mat laiko klausimas, kiek jis save gebės sulaikyti nuo savęs paties ir neapsuks jos įžūliai įsisekdamas į jos lūpas, bent trumpam, vėl siekdamas prisiminti jų skonį.
Atgal į viršų Go down
Svečias

Svečias

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   Pen. 07 10, 2015 7:10 pm

Anastasia ganėtinai dažnai bandydavo save įtikinti, jog jųdviejų išsiskyrimas buvo naudingas abiems, jog jiems to reikėjo. Visa tai turėjo abiems būti į naudą. Tada jie nusprendė, jog tai yra geriausia išeitis, abu buvo per daug principingi, o kuo toliau tuo vis labiau tai darydavosi akivaizdu, ypač dabar, kai abu akivaizdžiai norėjo kiekvieną savo gyvenimo sekundę paleisti šalia, jausti tą šilumą, artumą, tačiau nei vienas nei kitas to neparodė vedami kažkokių kvailų vaikiškų principų. Anastasia vertė save manyti, jog taip yra geriau, nors deja taip nebuvo. Jos galvoje vyko jau trečiasis pasaulinis karas. Viena pusė tiesiog norėjo garsiai išrėkti kaip ji velniškai pasiilgo šio vaikino ir puolus šiam į glėbį tiesiog vėl pajusti jo bučinių skonį, o kita pusė laikėsi tvirtai bandydama įtikinti, jog tai būtų pati didžiausia klaida, jog pasielgusi taip Julia įbristų į tą pačią duobę iš kurios kažkada jai jau teko bristi, kad ir kaip giliai širdyje to nenorėjo. Ši sumaištis merginos viduje jai visai nepadėjo, o kol nežinojo kaip pasielgti vaidino, jog žvelgti į Nikolay jai visai nesunku ir taip nei kiek jos nesuvirpina. Nors tai buvo bene pats didžiausias melas. Prescott pajutusi kaip vaikinas vos atlaisvina savo pirštus ji neskubėjo vaduotis iš esančios pozicijos, ji vis dar norėjo pasimėgauti tuo artumu. - žinau, - gerokai prislopintu balsu pasakė. Ji jautė kaip vaikino lūpos atsirado arčiau merginos kaklo. Anastasia tikėdamasi jas pajusti ant savo kaklo užsimerkė, tačiau to nesulaukusi tiesiog atsiduso suvokdama, kad iš vienos pusės vaikino pasirinkimas buvo geras, jei jau jie buvo nusprendę atitolti vienas nuo kito ir galbūt jei ne šis atsitiktinis susitikimas jie dar nebūtų susitikę galbūt gerus kelis mėnesius. O šiam prabilus apie merginos pasidavimą ji negailestingai alkūne trenkė jam į pilvą po to lengvai išsisukdama ir taip atitoldama nuo jo. Pagriebusi vaikino riešą užlaužė šio ranką ją prispausdama jam prie nugaros, ranka anaiptol nešvelniai pasivijo vaikiną per kaklą savo kėlėną atremdama jam į apatinę nugaros dalį ir patraukė savo ranką, kuri buvo apsivijusi vaikino kaklą, link savęs taip priversdama Dashkov gerokai atsilošti. Anastasios veide vėl šmėstelėjo pergalinga šypsena. Kelias akimirkas taip pastovėjusi mergina tvirčiau prispaudusi savo ranką kartu su vaikino užlaužta ranka jam prie nugaros jį ganėtinai lengvai kilstelėjo perversdama per save ir vėl nugara paguldydama jį ant žemės. Dabar iš aukštai žvelgdama į vaikiną Julia šypsojosi, o galų gale koja priminė vieną vaikino ranką ties riešu, taip kad ją būtų sunkiau išlaisvinti. Tai buvo stipriausia merginos vieta kovojant. Ji mokėjo labai dailiai paguldyti priešininką ant žemės, o tuomet tapdavo lengviau susidoroti su priešininku. Vienintelė kūno dalis kurią mergina saugojo tai buvo nugara, kuri buvo kaip niekad trapi po merginos traumos, kuomet priešininkas ją taip trenkė į žemę, jog Anastasia kelioms akimirkoms prarado visus pojūčius, nejuto nei vienos kūno dalies, o antrą kartą sutrenkta ta pati vieta galėtu reikšti labai rimtas ir skaudžias pasekmes merginos gyvenime. Tiesa, ji to niekada niekam nepasakojo, kadangi kam nors apie tai sužinojus ji taptu be galo pažeidžiama kovotoja, kurią nugalėti būtų be galo lengva. Vis dar stovėdama ir iš aukštai žvelgdama į gulintį Nikolay mergina plačiai šypsojosi tarsi džiaugdamasi šiuo pavykusiu atsaku.
Atgal į viršų Go down


Sponsored content

RašytiTemos pavadinimas: Re: Kalno viršūnė   

Atgal į viršų Go down
 
Kalno viršūnė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
academy of secrets :: kalnai-